Gerbiant Antoniju, kuris nei ispanas, nei italas

Zodziu, nusprendziau dar ikelti keletą potograpijų iš šainiojo inteligentų plaukimo praeitą savaitgalį. Visą savaitę neprisiruosiau :)
kaip jau minėjau,ankstesniame įraše, kuriame nieko nepaminėjau, tai buvo na sakykim koks trečias - penktas pagal linksmumą plaukimas. Kaip nebekeista, buvo daug nepažystamo sastato, bet nuo to tik geriau , mum su Rainają buvo kur pasireiksti, nors didžiąją laiko dalį tekdavo prižiūrėti Myndę, tipinį kavianską, panašų į mėgėją prievartauti, bo tas kai negeria, tai žmogus, kai prigeria - tai mamutas. Paskutine naktį net neįkėlėm į palapinę, saugojo mus nuo lokių jos prieigose. Geras vyras. Toks va tikras, tik snukių netrankė, bet čia gal dėl to, kad dar tik pirmam žygį dalyvauja, ateity parodys ir aukštą snukių talžymo pilotažą.
Na bet apie nuotraukas, pirmoji atspinti tai, kaip amn prasidėjo plaukimas…toks pavargizams buvo, kad po trečio alaus, nusprendžiau prigulti valtyje po suoliuku:)va maždaug toks pavargizmas.
va taip atrodė Myndė. kaip matyti iš nuotraukos meninio išdėstymo bei kompozicijos susicentravimo, Myndė bachuras rimtas ir konkretus:)
va o čia kita valties inteligentė - mano mamka. Konkreti veikėja,atsirado valty trečią dieną, užsišampanavo ir buvo labai linskma:)Dar parodysiu plaukiojančią karvę ir gamtos su gulbių šeima.
ai va tokis gėris yra ANP :)

Užvakar, kai laukiau Myndės ir tvarkiau chatą, pagalvojau: o kas, jei pvz. Mynde naujas bernas ir štai taip atvaro pas mane. Nu aišku, aš kuopiu namus, skalbiu save, dažau, pyseleju, ruošiu vakarienę ir visa kita. tada prasideda nori, nenori, myli nemyli, bus nebus…tie pirmieji seksai ir pasirodymai geresne nei esu…
Koks vargas, ne tas žodis. Labai norėčiau pradėti draugystę nuo antrų metų, kad išvengti visų tų išvardintų nesąmonių…

Mes su mano kūnu jau kuris laikas neesam dideli draugai. Kartais mus net ištinka baisulinis priešiškumo priepuolis, pvz.: kai aš dar noriu išgerti, o jis ima smiginėti…žinau, kad daro tai specialiai, bet negaliu pasipriešinti, nes jis čia vadas. Jis stengiasi amne visaip išerzinti, žadina naktį ir vaidina, kad baisiai dreba ir jam siplna , ir kiti reikalai, tada turiu surasti įvairių vaistų, nes pats jis gali tik paasiimti, bet nesuvokia ką. Tai va ir be manęs negali :)
Bet labiausiai ant jo aš pykstu, kai pamatau, kad sensta…atsiranda raukšlių, žilų plaukų ir kepenų nepakankamumo:)Gerai, kad dar nestorėja, tada jau tikrai jo išsižadėčiau.
Taip mes ir gyvenam…idomu kiek ilgai busim priversti leisti dienas kartu.

Senokai berašiau…buvau pyktelėjusi ant blogo ir gerokai. bet tiek jau tos Lietuvos, parasysiu dar ką nors.
Aišku priežaščių buvo ir daugiau, o pagrindinė - nepajėgitas ir totalinis pavargitas. Kaip pasakytų vienas jau išaugintas mano vaikas : buvo Total Pyzdec (atsiparšau).
Taip sakant dvejos laidotuvės, nei vienų vestuvių ir kalnas darbų bei egzų.
Bet prieš tai dar buvo Klyksmas, jau klykėm tai ohoho. kas nežino, kas yra klyksmas tai jau aš čia nepasakosiu, nes čia reikia sudalyvauti, bo kitaip - tai nykaip. Bet šį kart visus labai nugalėjo alkoholis, tai buvo vaizdų ir smulkesnių vaizdelių, net karvė plaukė ežerais.
visų dienų čia nepasakosiu, nes laukiu Myndes, bo tas čia kai klykė tai įklykė savo piniginę su teisėm man į maisto krepšį, tai va mina dabar atsijamti iš Kauno. Pažadėjo padaryt vaikų. Žiūrėsim.
Daugiau nerašysiu, nes vėl pavargizmas, vakar su Vaiku biškį užšėlom, net su šokiais gavosi, o ana atėjo tik pasiguosti.

Tai va :)
praktiškai galima sakyti, kad beveik prigyvenau :) Mėsa paraugta, šaltkrepšyje teliuskuoja alutis ir kiti “gaivieji gėrimai”:) Kašikiukas sukrautas, palatke sulankstyta, shortikai nupirkti:)))
tas kas ten nebuvo, negali net įsivaizduoti kokis dideliausas gėris manęs laukia ryt :) po tiekos darbų darbelių nervų nervelių aš nusipelniau būti įstumta į gamtiškai žavingą ANP glėbį.
Reziumuoju, Inteligentų valtis pasiruošusi ištrūkti iš miesto dulkių, triukšmo, streso ir kitų neigiamybių.
Tegyvuoja ezerai, upeliai, valtinė, Ginučių malūnas, ir aišku mūsų didysis Vadas P_ _ _ _ as:)))))

Vakar vėl mokiausi vairuoti. Po ilgos pertraukos instruktoriaus priversta sėdau prie vairo.
Tragiska. Visi tie eismo taisyklių sugriežtinimai, didesnės baudos, šūkiai “mes prieš karą keliuose”.
Cha cha cha ,- žvengia visai tautai į akis kelių ereliai, - “Dėjom skersą ir dar užklojom!”.
Ramiai sau vairuoju, spręsdama savo problemą su sankaba. Čiūžt vienas narsuolis iš dešinės, užgulęs greičio pedalą suskįstėjusiom smegenim. Tiek to… Ramiai sau vairuoju toliau, situacija karojasi. Tik šį kartą kitas obuoliagalvis.
“Hmm, sakau instruktoriui, va dėl to aš ir nenoriu vairuoti, nenoriu žūti kelyje dėl kažkokio debilo perdidelio testosterono kiekio žemiau juostos”.
Važiuojam toliau. Man tiesiai, fūra iš kairės rikiuojasi į dešinę. Ir štai kur buvęs kur nebuvęs iš dešinės (lėtėjimo juosta)iššoka kelių kamikadzė ir tiesiai. Tiesiai į fūrą. Aš tai ką, saugiai pristabdžius stebiu situaciją. Nu per plauką…Kokia gaila, galėjo tėkšti tas savo vargšes smegenėles į tą gerąją fūrą… ECh…taip norėjau, rankas tryniau, kad jam taip baigtųsi… Ir ne iš blogos valios, dabar grėsmė kitiems vairuotojams, pėstiesiams vėl išlieka.
Vat ir vairuok žmogau.

Žodžiu. vakar su suprgium nusprendėm, kad metai bėga, bet mes nesikeičiam. Miegot nuėjom jau gerokai po 2 val., po 2 kokteilių Cosmo gimtadienyje ir po 2 alaus bežiūrint euroviziją.

Taigi apie cosmobobiskumą. Tais laikais, kai atsirado cosmo, buvom jaunos ir tik apgadintos. Likimas lėmė susitikti po metų. Susitikom ant amžių amžinųjų. Vakar dar pajuokavom, kad keičiasi mašinos, chatos, bet mūsų gyvenimo būdas ir draugystė nea.

Diena prasidėjo kaip visos, tik į rankinuką teko įsimesti batelius vakarui, kitą rankinuką, mokejažo ir apsirengti taip, kad nuo ryto jau tikčiau ir vakarui. Padirbėjau viename darbe, tarpais kitame darbe, pasinervinau dėl magistro, nuvažiaviau į univierą pas Mykoliuką, Mykoliukas bandė prakalbinti, bet man nė motais, padrįmojau porą paskaitų. Pertraukoje užsidėjau mokejažo vakarui. Pasidekoravau vaizdą. Tada atėjo baudžiako eilė. Mokslams duoklė atiduota, laikas vakaroti:) Spurgius kaip visada knaisaliojosi ir vėlavo, čiupau už ausų ir išvilkau pro duris. Dvi cosmobobos išvyko į cosmo gimtadienį. Nu buvo tas gimtadienis, buvo tabami su kažkokiom estu bobom, gerai tos bobos dainavo, bet mus gi šaukė pareiga tėvynei, tai mynbėm ant smūgiaus namo žiūrėti eurovizono. Atvykom tiksliai ant MIliaus, paklausėm, palingavom galvom. Kadangi labai skubėjom ant to Miliaus, tai nespėjom susutoti alaus, teko grįžti į Maksę trikampį.

Jau laimingos, kad ir vėl turim gaiviųjų gėrimų, parsikakom namolio. Ir tada atėjo mums metas padinuoti. Padainavom, tada nusprendėm, kad atėjo metas parepetuoti kankana ir kitą tą mūsų šokį, nes prisižadėjom programą į ANP. tai va tiek priretetavom, kad šiandien bisški akių suvedimas nebeveikia. Bet bus šustriai, pamatysit :)

Cosmobobos

Spurgius ir Inesaite

Visi rašo, ką veikė savaitgalį. Gerai ir aš parašysiu, šaukiama masių.
Pradžioj planavau vykti Marijampolėn pas krikšto tėvus, paskui pagalvojau, kad gal jau gana čia balių festivalių, jei noriu tęsti mokslinę karjerą, turiu susijamti save už padurkų ir pristatyti prie magistrinio. Fe. Visi dabar rašantys mane supras tikrai. Magistro rašymas gavosi ” baisiai” rezultatyvus. Kadangi apšnerkštoj aplinkoj dirbti negaliu, teko aptvarkyti chatą. Be to gi laukia didžiai džiugus plaukimas ANP, tai teko prasskalauti šventinius turistinius drapanėlius. Visą tą laika skaipiškai guodėmės su Editka (kodo neišduodu), bo ta kaip pamišus braižė trijų aukštų trobą ir degalinę ties mano gimtu miestu. Aš aišku, kaip patyrus degalinių klausimu, patariau pribraižyti mažiausiai tris tūlikus, bo patitis rodo, kad išlipus iš autiko, sunku laukti eilėse:) Paskui abi nusprendėm, kad degalinės reikalingos tik dėl alkoholio, tada geriau pribraižyti načnyką , vietoj tos degalinės. Bet čia jau nuokrypis.
Tai va toliau aš vėl kuopiau namus. Radau papelijusius ploščius nuo lietaus, teko mažuma praskalbti. Nes neaišku koks oras mus ištiks tam ANP. Aišku, čia dar tebegalioja varijantas: Nėra blogo oro, yra tik per mažai degtinės, bet anyway.
Tai va, atejo vakaras, o magistras buvo savo vietoj, t.y. jo iš vis nebuvo. Tada mane ištiko rimti reikalai - tai parsisiustų serialų žiūrėjimas. Ir daugiau nieko gero.
Iš ryto pažiūrėjau dvi siūlomas melodramas, prižliumbiau kaldrą, ot faina žliumbt per melodramas :)
tada kad nebūtų liudna, vėl padiskutavom su Editka apie meilę ir diedus, ir kad Aušrai jau gimdyti reikia. Tiesa dar vyko kalba apie metimą gerti, bet nusprendėm, kad mes neatsparios alkoholio žavesiui ir atsilaikyti tam reikalui negalim. Tai va.
Tada snūdau, netyčia. Po to vėl prižirėjau daug Losto ir va dabar kaip žinia blevyzgoju bloge.
Ryt avažiuoja Moncė, pagyvens pas mane pora dienikių, tai bus neatidėliotinų reikalų su sobbieskių ir kitais šventaisiais:)
be to eisim ieškoti šiukšlyno, Jaučiat bajerį? ten kur stovėjo mano šiukšlių konteineriai, dabar stulbikai stovi…tai ir nesupratau, ką man dabar daryti…mėtyti šiukšles pro langą matyti…
Nu tokiso mano problemos. Šiai jei kalbėti apie jas , tai turiu dar dvi: supuvusią sieną ir kaimynę Aušrelę, ketvirtadienį, ją ko gero dubasino jos bernas, arba pas juos tokie priešseskualiniai žaidimai: klykauti po teritoriją ir užsibarikaduoti tūlike. Liksmai žmonės gyvena. Aš aišku juos pradžiuginu irgi, klykdama sparnuotasias sūpines visais paros metais kai nemiegu:)
nu bet čia jau išsiplėtojau, einu nagrinėti teisės aktų :)

(dainuoti pagal “Švelnus pūkelį ar žinai” melodiją). Transformacija Lionuškos.

Palūšėj Šaras Vycką veeejas,
Inesa blaškosi laukuos.
Kur dingo irklai ir valteeelės,
Tik vienas Pr—-as težinos.

Pr. Miela Inesa, ar žinai,
mes mylime tave karštai.
Ateik pas mus, atnešk žalių,
Sakyk: žygiuosime kartu!

Paimsim irklus ir bonkeeeeles
ir vandenėlis mus liūliuos,
Išgersime “po pirmą” žaaalią,
O jau toliau kaip Dievas duos!

Pr. Miela Inesa, ar žinai,
mes mylime tave karštai.
Ateik pas mus, atnešk žalių,
Sakyk: žygiuosime kartu!

Šiandien mane ištiko du dalykai: jaunas gražus dėstytojas ir abžorizmas.